Atkurtos Lietuvos šimtmečiui - maršrutas po Rytų ir Vidurio Lietuvą - Fortūna Travel

Atkurtos Lietuvos šimtmečiui – maršrutas po Rytų ir Vidurio Lietuvą

Šalis: Lietuva

  • Vietovė: Širvintos, Ukmergė, Utena, Zarasai, Giedraičiai
  • Išvykimas: Pasirenkate jūs
  • Dienų skaičius: 1d.
  • Transportas: -

Aprašymas

Atkurtos Lietuvos šimtmečiui maršrutas po Rytų ir Vidurio Lietuvą

Kiekvienas Lietuvos pilietis, artėjant Lietuvos atkūrimo šimtmečiui, turėtų susipažinti su valstybės pamatais, o taip pat ir pakeliauti maršrutais, liudijančiais mūsų kelią į laisvę, skirtais didžiuotis mūsų valstybe, būti įtrauktais į Šimtmečio šventimą.

Savo kelionę pradėsime nuo Širvintų raj. Musninkų. Musninkai – didžiųjų Nepriklausomybės kovų kryžkelė. Apžiūrėsime Musninkų bažnyčios šventorių, kur palaidotas paskutinius metus čia kunigavęs signataras kunigas Alfonsas Petrulis. Atvykę į Širvintas, apžiūrėsime Paminklą žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Kovų su L. Želigovskio kariuomene metu Širvintos atsidūrė įvykių centre.1919 m. miestelis buvo užimtas,1920 m. lapkritį po Lietuvos kariuomenės laimėjimo vėl prijungtas prie Lietuvos. Išgirsime istoriją apie Lietuvos žvalgę Libą Mednikienę. Vėliau vyksime į Ukmergės raj. Užulėnus. Čia Aplankysime Prezidento A. Smetonos gimtąją sodybą, kur jis užaugo. Lėno ežero pakrantėje, netoli A. Smetonos gimtosios sodybos Užulėnyje, 1934 m. Prezidento 60-ojo gimtadienio proga Tautos Vado jubiliejaus dovanos komiteto iniciatyva Lietuvos žmonių surinktomis lėšomis buvo nupirktas ir Prezidentui padovanotas žemės sklypas. Prezidento šeima čia pasistatydino vasaros rezidenciją – Užugirio kiemą. Užugirio krašto muziejinį kompleksą sudaro A. Smetonos gimto namo pamatai, 1935 m. prezidento statyta mokykla ir dvaras su žeme.
Vėliau keliausime į Uteną. Kraštotyros muziejuje dalyvausime pamokoje „Paskutinis Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis“. Čia sužinosime, ir kokia signataro Stepono Kairio paslaptis? Aplankysime Laisvės kovų muziejų Utenoje, kur susipažinsime su ekspozicija „Partizanai. Vienui vieni/bendrai kartu“. Toliau kelias vingiuos link Zarasų. Zarasai buvo paskutinis Lietuvos miestas, išvaduotas nuo bolševikų okupacijos 1919 m. rugpjūtį. Pasibaigus kovoms su bolševikais ir bermontininkais, Lietuvai iškilo būtinybė nustatyti sienas su Latvija. 1920 m. rudenį Lietuva ir Latvija pasirašė arbitražo sutartį sienai nustatyti. Lietuvai atiteko Palanga ir Šventoji bei nedidelis kelių kilometrų ruožas netoli Zarasų kartu su garsiuoju ąžuolu. Tada sulietuvinus latvišką „Stalmujža“ prigijo Stelmužės pavadinimas. Grįždami, jei spėsime, užsuksime į Giedraičius pažiūrėti paminklo Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. Giedraičiai minimi istorijos pasakojime apie mūšius dėl Vilniaus prieš L. Želigovskio kariuomenę.

Vakare, sužinoję daug naujo apie Lietuvos šimtmečio istoriją, jos herojus, pilni įspūdžių, grįšime namo.

Informaciją suteiksime biure Vilniuje, Liepkalnio g. 2, el. paštu info@ft.lt  arba telefonu 852685966