AUSTRALIJA
Australija, mažiausiasis pasaulio žemynas, buvo „atrastas“ daug kartų. Dar Ptolomėjus II a. pr. Kr. manė, kad į pietus nuo Indijos vandenyno yra „nežinoma pietų žemė“. Oficialiu penktojo kontinento „atradėju“ laikomas olandų kapitonas Viljamas Janszas, tuo tarpu XVIII a. pabaigoje prie mažojo žemyno krantų prisišvartavo Džeimsas Kukas.
Tikriausiai nėra europiečio, kuris nesvajotų nuvykti į Australiją. Svajodami apie Australiją, mes pirmiausia įsivaizduojame fantastiškus gyvūnus – koalą, šunį dingo, strutį emu, kengūrą, Tasmanijos velnią. Šalis nusitęsia apie 4000 km iš šiaurės į pietus. Penktasis žemynas nėra žalias, tai viena iš sausringiausių pasaulio vietų. Didžioji jo dalis primena Marso paviršių – bekraštė oranžinė dykuma. Australija yra tarsi rudeninis medžio lapas, kurio pakraščiu iš rytų į pietus driekiasi žalia juosta.
Australija – amžių legenda. Vienintelė pasaulio valstybė užimanti visą žemyną. Šalies istorijai – vos du šimtmečiai. Ilgai Australija buvo Didžiosios Britanijos kolonija, skirta katorgininkų ištrėmimui. XVIII a. iš Anglijos čia atplaukė vienuolikos laivų flotilė, atvežusi pirmuosius 736 kalinius – vagis, sukčius, žmogžudžius; tarp jų buvo ir politinių kalinių – airių maištininkų. Naujiesiems gyventojams nebuvo paprasta: kitas pasaulio kraštas, vasara vietoj žiemos, turinčios būti pagal kalendorių, netoliese – nenuspėjami laukiniai. Iki XIX a. vidurio savo noru čia ne daug kas atvykdavo. Atradus Žydruosiuose kalnuose aukso iš viso pasaulio plūstelėjo tūkstančiai nuotykių ieškotojų. Pagrindiniai neilgos australų istorijos paminklai yra katorgininkų kalėjimai ir Aukso karštligės laikų gyvenvietės. Kitose šalyse jie jau seniai būtų sulyginti su žeme, o australai juos rūpestingai saugo.
Prieš du šimtus metų Australijoje gyveno apie 75 tūkstančius aborigenų, dabar jie tesudaro apie vieną procentą šalies gyventojų. Šalis–žemynas save laiko visiškai nepriklausoma šalimi nuo Didžiosios Britanijos. Tačiau Australija ir dabar yra Sandraugos narė. Anglijos karalienė yra ir Australijos karalienė.
Sidnėjus – seniausias Australijos miestas. Kadangi Australija jauna šalis, tai ir Sidnėjus negali pasigirti senų pilių griuvėsiais ar kitu kultūriniu palikimu. Miestui šią spragą teko užpildyti modernios architektūros stebuklais. Vienas jų – Sidnėjaus Opera, laikoma miesto simboliu. Jeigu šio originalaus statinio statyba sukėlė daug ginčų, tai jį pabaigus visi vienbalsiai patvirtino – šedevras.
Tik valandą reikia važiuoti iš Sidnėjaus iki Žydrųjų kalnų. Iki XVIII a. juos vadino Karmartenu. Tuometinis Sidnėjaus gubernatorius davė kalnams naują – Žydrųjų kalnų vardą. Iš eukaliptų išsiskiriantis aliejus garuoja, o jo lašeliuose lūždami saulės spinduliai suteikia melsvą atspalvį romantiškai miglai, gaubiančiai eukaliptų medžiais apaugusius kalnus. Čia į dangų kyla įspūdingos gigantiškos uolos, nuo apžvalgos aikštelių atsiveria vaizdas į Didįjį Australijos kanjoną, kurio ilgis – apie 2 km, o jo pastelinių spalvų sienų aukštis siekia 200 m.
Centrinėje Australijos dalyje yra unikalaus grožio Ayers uola. Visur šiame rajone sutinkama daugybė aborigenams šventų akmeninių uolų. Garsiausia jų – Ayers arba Uluru – didžiulis akmens luitas, pats didžiausias monolitas pasaulyje. Gražu būti šioje vietoje saulėtekio ar saulėlydžio metu.
Viena garsiausių Australijos įžymybių – Didysis koralinis rifas, pasaulyje pripažintas didžiausiu gyvu jūrų organizmu. Rifą sudaro per 350 rūšių koralų, apie 4000 rūšių moliuskų, čia gyvena apie 1200 rūšių žuvų.
