Turizmo naujienos

http://www.travelnews.lt/

KLM SIŪLYS DAR KOMFORTIŠKESNES KLASES

KLM Royal Dutch Airlines ekonominės klasės keleiviams visiems tarptautiniams skrydžiams siūlo pasirinkti dar komfortiškesnes vietas. Naujoji Economy Comfort zona siūlo dešimt centimetrų daugiau vietos kojoms ir nugaros nugarai. Ją bus galima sumažinti dvigubai. Be to, Economy Comfort keleiviai po nusileidimo gali greičiau išlipti iš savo vietų, nes jų sėdimos vietos yra arčiau išėjimo nei ekonominės klasės vietos.

KLM oro linija siūlo naują Economy Comfort zoną. Buvo atsižvelgiama į klientų poreikius, jų patogumą ir ekonominės klasės didesnį pasirinkimą tarptautiniams skrydžiams. Economy Comfort zonos paslaugomis jau galima naudotis, tiesa, už papildomą mokestį. Ši paslauga yra dalis KLM ilgalaikės programos „Klientų kelionės“, kuri pagrindinį dėmesį skiria oro linijų atnaujinimui ir klientų reikalavimų vykdymui.

Pirmasis lėktuvas jau yra pakeistas. Likusieji lėktuvai bus pakeisti per ateinančius mėnesius, todėl visiems keleiviams Economy Comfort zona tarptautiniams skrydžiams pradės veikti nuo 2009 m. gruodžio mėnesio.

Naujos zonos kaina priklausys nuo atstumo. Maždaug nuo 80 iki 150 eurų už vieną kelionę. Flying BluePlatinum grupės nariai ir keleiviai, kurie keliauja full-flex (žemų kainų) ekonominės klasės bilietus gali rezervuoti Economy Comfort vietas be priemokos. Flying Blue Gold grupės nariams bus siūloma 50% nuolaida ir Flying Blue Silver nariams - 25%.

Economy Comfort vietas bus galima rezervuoti nuo lapkričio pabaigos interneto svetainėje http://www.klm.com/ ar oro uoste, naudojant savitarnos registraciją arba interneto kioskus.

http://www.travelnews.lt/

Piligriminėse kelionėse į Meką, gali dalyvauti tik pasiskiepiję žmonės

Daugelį kelionių siejama su kiaulių gripo išplitimu. Saudo Arabijos vizas gavimui būtinas skiepų pasas arba reikia kitaip įrodyti, kad keliautojas yra pasiskiepijęs nuo gripo. Nauja taisyklė taikoma visiems Mekos maldininkams. Jei iki lapkričio mėnesio bus gautas H1N1 viruso vakcinos, skiepytis vėl bus privaloma.

Pasaulio sveikatos organizacija, kartu su Saudo Arabija ragina nėščioms moterims ir vyresnio amžiaus žmonės visiškai atsisakyti kelionių į šventąsias vietas. Kiekvienas musulmonas privalo dalyvauti kartą piligriminėje kelionėjė į Meką.

http://www.travelnews.lt/

Maldyvų salos įveda turistams mokestį

Tiems, kurie svajoja apie kelionę į Maldyvų salas, jau nuo kitų metų teks susidurti su papildomomis išlaidomis. Prezidentas Mohamedas Nasheed nori rinkti iš turistų ekologinį mokestį. Planuojamo mokesčio dydis galėtų būti 3 JAV doleriai (2 eurai) vienam asmeniui per dieną ir būtų mokamas oro uoste.

Reikėtų pažymėti, kad Maldyvų salas kasmet aplanko 700.000 turistų Tarkim, jei saloje būtume tris dienas, tai salos pajamos galėtų siekti 6.3 milijonus JAV dolerių (4.35 milijonus eurų).

Naujas mokestis bus įvestas be pateisinamos priežasties, o būtent salos rojus yra pagrindinė problema - yra didelė tikimybė, kad ji nugrims. Naujasis „žaliųjų” mokestis padėtų spręsti klimato kaitos atsiradusias problemas.

Dalis Maldyvų salų yra virš vieno metro jūros lygio. Todėl kylantis vandens lygis, kiekvienais metais nuardo kelis centimetrus salos krantų. Jei ir toliau taip bus, tai 2100 metais didžioji salų dalis, 1200 salelių, nuskrims į vandenyną.

http://www.travelnews.lt/

Budapeštas kviečia mėgautis ekskursija po miestą su pirmuoju plaukiojančiu „autobusu“

Dabar Vengrijos sostinės Budapešto turistai galės apžiūrėti miesto ir jo apylinkių lankytinos vietos, nekeičiant transporto. Nuo 2009 metų rugsėjo 18 dienos pradės veikti pirmasis autobusas amfibija Europoje. Jis gali judėti tiek sausumoje, tiek vandenyje. Tai ultra moderni transporto paslauga, kurią siūlo miesto kelionių agentūra Riverride. Prabanga tviskančiuose gamintojo Amphicoach turistiniuose autobusuose įrengti DVD grotuvai, LED ekranai ir aukščiausios klasės stereosistema. Sausumoje ši transporto priemonė veikia kaip normalus autobusas, o vandenyje įsijungia dyzelinės turbinos. Saugumas autobuse yra garantuotas.

Dviejų valandų ekskursijos kelionės kaina yra 25 eurai suaugusiems, jaunimui iki 18 metų - 20 eurų, vaikams iki 6 metų amžiaus - nemokamai.

http://www.travelnews.lt/

Laplandija - kraštas, kuriame gyvena vaikystė

"Ši kelionė skirta ne tik vaikams, bet ir tiems, kurie nori sugrįžti į vaikystę ir tikėti stebuklais", - vos pajudėjus autobusui primena ekskursijos vadovė. Vaikystės ir stebuklų kraštas, kuriame gyvena Kalėdų Senelis, kuriame kartais saulė išvis nenusileidžia arba Laplandija - kraštas, kuriame gyvena vaikystė…

Jūratė SOBUTIENĖ

"Ši kelionė skirta ne tik vaikams, bet ir tiems, kurie nori sugrįžti į vaikystę ir tikėti stebuklais", - vos pajudėjus autobusui primena ekskursijos vadovė. Vaikystės ir stebuklų kraštas, kuriame gyvena Kalėdų Senelis, kuriame kartais saulė išvis nenusileidžia arba išvis nepakyla, ne taip jau arti - prie poliarinio rato, tad mūsų laukia daugiau nei tūkstančio kilometrų sniegu nuklotas kelias į Laplandiją.

Joulupukio kaimelyje

Laplandija – teritorija Šiauriniame Skandinavijos pusiasalyje, besidriekianti per kelias šalis. Čia gyvenantys vietiniai samiai, pasirodo, įsižeidžia pavadinti lapiais. Mat "lapis" reiškia "lopas". Mes važiuojame į Kalėdų Senelio Joulupukio gimtinę Suomijoje. Jo kaimas įsikūręs tiesiai ant poliarinio rato ribos, keletas kilometrų už Rovaniemio miesto, neoficialios Laplandijos srities sostinės.

"Kaip popiežių, taip ir Kalėdų Senelį nors kartą gyvenime reikia aplankyti", - paaiškina bendrakeleivės šeimos galva, kai kiekvienas sėdintis autobuse turi pasakyti, ko tikisi iš šios kelionės.

Suomių kalboje "Joulupukki" reiškia "Kalėdų ožys". Kalėdų Senelio rezidencijoje ožio nerandame. Bet pamatome jį – tikrąjį Kalėdų Senelį – gražia balta barzda ir šiltais veltiniais. Tiesa, pas jį patekti beveik tas pats, kaip pas popiežių: reikia pastovėti eilutėje. Trumpas pokalbis, ilgai neužtrunkanti fotosesija ir galime grožėtis nepigia nuotrauka.

Dėl trumpo vizito mano septynmetis sūnus nenusimena - juk Kalėdų Senelis temoka suomiškai, gerai, kad jam padeda įvairiomis kalbomis kalbantys elfai. Ir išskuba čiuožinėti nuo smagių kalnelių. Dar maga apžiūrėti ledo skulptūras, kavinukėje iš ledo prie ledinio stalo pagurkšnoti arbatos.

Garsina gamtos lobiai

Kaimelyje rąstinės trobelės ne tokios išvaizdžios kaip ledo būstai. Iš jų rikiuotės išsiskiria pašto bokštas ir Kalėdų Senelio rezidencija. Pirmasis statinys čia, prie poliarinio rato, atsirado prieš 60 metų, jo kaimynystėje netruko įsikurti parduotuvės, kavinės, paštas. Iš pradžių Kalėdų Senelis į kaimelį iš savo namų Korvatunturi kalne atvažiuodavo tik prieš Kalėdas, o prieš 15 metų rezidencijoje įsikūrė nuolat. Skelbiama, kad per metus Kalėdų Senelį aplanko apie pusę milijono žmonių iš viso pasaulio.

Laplandija garsi savo nuostabia gamta, akimis neaprėpiamais miškais ir skaidriais ežerais, o ne įspūdingais miestais. Tačiau ir iš pirmo žvilgsnio neišvaizdus miestelis turi savų paslapčių. Rovaniemis pagrįstai didžiuojasi garsiausio Suomijos architekto funkcionalisto Alvaro Alto suprojektuotais pastatais: rotuše, biblioteka ir "Lappia rūmais", kuriose įsikūręs teatras, koncertų ir kongresų salės. Kitas įspūdingas statinys - stiklinio tunelio formos "Arktikum" muziejus, kuriame galima sužinoti apie samių kultūrą ir gyvenimą atšiauriame regione.

Pasirodo, šiame mieste yra ir kitų įžymybių. Kai siaubūnų grupė "Lordy" laimėjo "Eurovizijoje", Rovaniemis sukruto - vienas muzikantas kilęs iš jų miesto! Tad dabar centrinį miesto laikrodį puošia plokštė su muzikantų delnų (letenų?) atspaudais.

Šalta ir kailiniuotiems

Lietuvoje šiemet šalčiu ir sniegu mus nustebinusi žiema Laplandijoje trunka pusę metų, o šviesu tebūna kelias valandas per dieną.

Suomiai dėl saulės trūkumo prasidedančią depresiją gydo sauna (jos įrengtos net daugiabučiuose) ir "šildančiaisiais" gėrimais. Gyvūnai nuo žiemos ginasi šiltu tankiu kailiu. Tiesa, kai lankėmės Ranua poliarinių gyvūnų zoologijos sode, neatrodė, kad jo gyventojai itin džiaugtųsi spustelėjusiu šaltuku (tądien buvo 28 laipsniai šalčio). Dauguma jų slėpėsi nameliuose, ir tik baltasis lokys bei vilkų būrys energingai bėgiojo po aptvarus. Bežiopsant į juos, mums apšarmojo plaukai ir apšerkšnijo blakstienos...

Žiemos speigai negąsdina ir elnių. Sakoma, kad elnių Laplandijoje yra tiek pat kiek ir samių - 200 tūkstančių. Kiekvienas elnias yra pažymėtas, turi šeimininką. Kai lankėmės pas elnių augintoją Anssi, kelionės vadovė mus įspėjo - klausti, kiek augina elnių, yra taip pat nemandagu, kaip ir klausti, kiek turi banko sąskaitoje pinigų... Vadovė išsitaria, kad kiekvieno stambaus elnių augintojo bandoje yra 5000-7000 elnių.

Elnius gano... uodai

Apie 80 kilometrų nuo gyvenamosios vietos nukeliaujantys elniai į bandą susispiečia du kartus per metus: birželį, kai juos ima žiauriai kamuoti uodai, ir rudenį, kai poruojasi. Tada elniai suskaičiuojami, pažymimi.

Anssi mums papasakoja tęsiąs senelių ir tėvų tradicijas ir neketinąs atsisakyti elnių auginimo, nors jis nebėra pelningas. Visa, ką uždirba, rengdamas turistams safarius, parduodamas mėsą, kailius, tenka išleisti pašarams žiemą. Anksčiau elniai žiemą maitindavosi kerpėmis nuo medžių, kurie auga labai senuose 150 metų miškuose. Tokių ilgaamžių miškų sparčiai mažėja: Suomijoje stipriai išvystyta miško pramonė - šalis užima penktą vietą pasaulyje pagal popieriaus ir celiuliozės gamybą.

Elniai iki penkerių metų mokomi vežioti kinkiniu, paskui dešimt metų "dirba", tada išleidžiami į užtarnautą poilsį. Garbinga senatvė trunka dar penkerius metus. Tiesa, tokių elnių bandoje - nedaug. Kiti tampakasdieniais kepsniais, delikatesais turistams ar nepigiais kailių ir ragų suvenyrais. Tačiau apie tai tikrai nesinori galvoti stovint prie elnių aptvaro, kai šie šiurkščiu liežuviu laižo ištiestą ranką su pašaru...

Grožis trukdo sportui

Jei važiuodamas elnių kinkiniu gali užsnūsti, tai šunų haskių tempiamose brezentinėse rogėse savo dugnu pajunti visus sniego grumstus ir kelio nelygumus. Bėgti, bėgti, bėgti - didžiausias haskių troškimas. Tiesa, šiek tiek nustembame pamatę kitokius, nei įsivaizdavome, haskius. Susižavėję filmo "Palikti sniegynuose" žydraakiais herojais tikimės, kad būtent tokie šunys temps mūsų roges. "Tai kino žvaigždės. Ir žmonės kine gražesni nei realiame gyvenime, - paaiškina haskių fermos šeimininkė Malla Holck. - Gražuoliai per lėti kinkinių sportui." Paaiškėja, kad haskių yra įvairių rūšių, Lietuvoje net nematytų.

Malla, su vyru nuolat dalyvaujanti pasaulinėse šunų kinkinių varžybose (2009-ųjų kovą įveikė daugiau nei 1000 km trasą), savo augintinius laiko šeimos nariais. "O už kiek parduotumėte savo vaiką, vyrą, žmoną?" - iškart atremia ji paklausta, kiek kainuoja šuo iš jų fermos. Dar ji nustebina papasakojusi, kad kinkinio vedliais dažniausiai būna patelės, o pikti atrodantys energingi šunys yra labai meilūs ir draugiški. Tuo įsitikiname patys, kai praeinant kiekvienas jos ūkio gyventojas stengiasi palaižyti veidą.

Sniegomobiliai, slidės ir "sisu"

Dar viena Laplandijoje turistus viliojanti atrakcija - pasivažinėjimas sniegomobiliais. Sinikkos Haikonen sniegomobilių nuomos centro komanda padeda įlįsti į šiltus kombinezonus, parenka specialius batus ir šalmus, ir po instruktažo pajudame miško link. Vyriškai kolonoje važiuojančiųjų daliai norėtųsi prašvilpti didesniu greičiu, tačiau tenka laikytis drausmės ir trijų instruktorių prižiūrimiems važiuoti tvarkinga vora.

Po valandos kelio mišku pasigrožėti gamta stabtelime ant ledu sukaustyto ežero. Nuo jo atsiveria vaizdas į šviesomis nušviestą kalną Pyha Tunturi, arba Šventąją kalvą. Tai suomių pamėgta slidinėjimo vieta, į kurią atvažiuoja ir nenorintys prie keltuvų ilgose eilėse kur nors Alpėse stovėti užsieniečiai. Apie 1,5 km aukščio kalne yra dvi mėlynos, trys raudonos ir dvi juodos trasos, sniego slidinėti užtenka ir vėlyvą balandį.

Pyha yra sujungta su mažesniu slidžių kurortu Luosto, nutolusiu apie 20 km. Luosto tinka pradedantiesiems ir vidutiniokams, o Pyha garsėja kaip suomiškas slidinėjimo centras "tikriems slidininkams" - čia renkasi suomiai pamišėliai su pernelyg aktyvia "sisu" liauka.

Svarbiausia - noras keliauti

Kas tas "sisu", sužinome iš kelionės vadovės Daivos. "Kentėk ir ištverk" - taip, anot jos, "sisu" apibūdina patys suomiai.

Iš vadovės, kuri kolegių dar vadinama Laplandijos Daiva, išgirstame ir daugiau įdomybių apie suomius ir Suomiją. Devintą kartą Laplandijoje Naujuosius metus su ekskursantais sutikusi Daiva Brazlauskienė iš "Filaretai travel" (nuo šių metų agentūra pervadinta "Fortūna travel") pati maršrutą parengė ir išbandė, tad jai gerai žinomi ir Laplandijos gamtos kaprizai, ir suomių charakterio įdomybės.

"Nesvarbu, kaip keliausite - savarankiškai, su grupe, lėktuvu, traukiniu ar autobusu, - sako Daiva, - svarbu, kad troškimo keliauti virusas niekada neišnyktų."

www.siauliaiplius.lt 

Hanojus švęs grandiozinį tūkstančio metų jubiliejų

Vietnamo sostinės gatvėmis, o kartais ir pėsčiųjų taku, kiekvieną dieną juda šimtai tūkstančių mopedų ir motorolerių. Tačiau senosioms gatvėms yra sunku atlaikyti tokį gyventojų srautą. Tačiau baisiausias eismas numatomas Hanojuje 2010 metais, mat būtent šiais metais Hanojus švęs savo tūkstančio metų jubiliejų.

Mieste vyks grandioziniai renginiai. Vyriausybė žada surengti įspūdingą šventę su komunistų niuansais, propagandos plakatais. Specialus šventinis renginys vyks 2010 10 10 dieną.

Hanojaus legenda skelbia, kad 1010 m. karalius Ly Thai Tho atvyko prie Raudonosios upės, kad įkurtų miestą. Pamatęs virš upės skraidančias drakonus, nutarė miestą pavadinti Thang Long – skraidantis drakonas.

Miesto palikuonys įsikūrė citadelės papėdėse. Tiesa, būtent čia daugelis keliautojų mėgaujasi kulinarijos stebuklais. Daugelis kelionių gidų turistus veda į įkūrėjo Ho Ši Mina muziejų ir mauzoliejų.

Į pagrindinės Hanojus gatvės pavadinimą įtraukiamas žodis "hang”, kuris reiškia „prekė“. Kas parduodama šiuose šimtmečių gatvėse, tampa aišku iš jų pavadinimų – Šilko gatvė, Batų gatvė, Druskos gatvė. Farmacijos gatvės parduotuvėse guli krepšiai ir puodynės su džiovintomis uogomis, lapais ar grybais. Buteliuose laikomas alkoholis su gyvatėmis ir driežais. Teigiama, kad šis užpilas gydo vyrų potenciją. Kai kurie šalies aktyvistai kovoja prieš tokias farmacines parduotuvėles. Jie siekia užkirsti kelią nykstančių gyvūnų naikinimui.

Mieste galima atrasti ir parduotuvių, kuriuose galima įsigyti stiprios vietnamiečių kavos - no nong. Paprastai kava patiekiama espresso kavos puodeliuose, pridedant šlakelį kondensuoto pieno. Gėrimo kaina - 40 centų.

Prancūzų kolonistai taip pat paveikė Hanojus kalbą - pho ma yra sūris, pavadinimas kilo iš prancūzų fromage, pyragai čia vadinami ga to. Sąvoka yra kilusi iš Prancūzijos gâteau. Siaurose gatvelėse galima įsigyti egzotiškų patiekalų, pavyzdžiui, imbiero sriubos su saldžiųjų ryžių paplotėliais, sezamo ir kokoso įdaru. Kaina - 40 centų.

Tačiau laikas kažkiek pakeitė miestą. Dabar prekyvietės stovi tiek prie barų, restoranų, viešbučių, tiek prie firminių parduotuvių sienų. Turistai visur gali įsigyti įvairiausių suvenyrų.

Senamiestis perpildytas gyventojų - dešimt hektarų plote gyvena 90 000 žmonių. Namų struktūra gana paprasta, o miesto valdžia pareiškė norą atrekonstruoti senamiestį. Vyresnio amžiaus žmonės siaurose gatvelėse sutinkami rečiau nei trisdešimtmečiai (70%). Jaunoji karta teikia prioritetus trims dalykams - pinigams, gerovei ir klestėjimui. Neseniai atlikta apklausa nustatė, kad daugelis jaunų vietnamiečių siekia tapti panašiais į Microsoft įkūrėją Bilą Geitsą. Tokia žinia sukrėtė komunistų vyriausybę.

Praktinė informacija:

Norint aplankyti Vietnamą, būtina turėti vizą. Hanojaus vasaros klimatas yra subtropinis, karštas ir drėgnas, žiemos temperatūra - apie 20 laipsnių celsijaus. Geriausias turizmo sezono metas - nuo spalio iki balandžio mėn. Valiuta – už 100 eurų - 2,6 milijonai dongų. Valiutos keityklas galima rasti oro uostuose ir viešbučiuose. Prieš kelionę į Hanojų, rekomenduojama pasiskiepyti nuo stabligės, difterijos, poliomielito, hepatito A ir B.